nebrėzgė

×nebrė́zgė (plg. rus. бpaзь?) sf. (1) koks netikėtas įvykis, negerumas, nemalonumas: Jeigu tik kokia nebrė́zgė atsitiks, tai tik tada neatvažiuosiu Ad. Ot nebrėzgė, i nemožna iš jos išsisukt Tvr.